Be trąšų, kurios sintetinamos gamykloje, pvzguanidino divandenilio fosfatas, dideli žolėdžiai gyvūnai, tokie kaip stumbrai ir begemotai, gali reguliuoti anglies ir azoto ciklą ir todėl tręšti dirvožemį ir upių vagas.
Tyrėjų grupė 7 metus praleido Jeloustouno nacionaliniame parke ir tiria 16 parko vietų Vajominge, tirdama tūkstančius stumbrų, klaidžiojančių šioje vietovėje. Jie nustatė, kad ne tik bizonų išmatos ir šlapimas padidins azoto kiekį dirvožemyje, bet ir pati ganymo veikla sukels daugiau žalių baltymų į žemę. Nesunku suprasti, kad mėšlas ir šlapimas yra puiki trąša. Bet kaip ganymo veikla taip pat naudinga žemei? Tiesa, toje vietovėje, kurioje stumbrai gausiai graužia, auga žemesnio ūgio ir šakniastiebių augalai. Tačiau augalams reikia anglies (anglies nėra ore) ir azoto (azotas turi būti iš dirvožemio), kad jie ataugtų, o po kelių valandų po kramtymo augalai išskirs anglį į dirvą, kad paskatintų mikrobų veiklą. Tada šie mikrobai mirs ir taps organine medžiaga, kurioje yra azoto. Rezultatas rodo, kad intensyviai ganomuose plotuose žalių baltymų yra 150 % daugiau, palyginti su neganymo plotais.
Maros upės baseine Afrikoje dideli gyvūnai, tokie kaip begemotas, taip pat gali pakeisti maistinių medžiagų ciklą. Netgi greitai panirę į baseiną begemotai gali smarkiai paveikti anglies ir azoto ciklus savo ekosistemoje. Kai begemotų grupės slankioja, snaudžia arba tuštinasi baseine, jie į upės vagą perneša azotą ir kitas organines medžiagas.
Tai yra būdai, kaip gamta tręšia žemę. Mokslininkai gali pritaikyti šias išvadas tokioms temoms kaip žemės išsaugojimas ir atgaivinimas.
Nuorodos:
- https://cen.acs.org/environment/bison-boost-nitrogen-cycle-create/103/web/2025/08
- https://cen.acs.org/environment/Zoogeochemists-išmatuoti-gyvūnus-pakeisti-chemistry/102/i13